Didmiestis

Na štai Vagiz ir sostinėj. Iš kito kompiuterio blog'ą pildo. Į kitą gatvę pro langą žiūri. Net išsvajotąjį BigMac'ą gavau. Įsitikinau, kad brolis dar nesusijęs su mafija. Motina laiminga. Viskas gerai.

Eis gal Vagiz su senaisiais klasiokais susitikti. Po gatves pasitampyti. Naujienas aptarti. Nors po kiekvieno susitikimo sakau sau, kad daugiau gyvenime su jais niekur neisiu, beeeet... Štai ir vėl minčių turiu. Jei tik negrįžčiau kiekvieną kartą girtas... Gal ir nesibaidyčiau kitą kartą vėl pasimatyti.

Tikiuosi, šį kartą Vagiz grįš blaivas.

Važiavimas autobusu buvo nepakenčiamas. Vagiz permirko visas: Taip karšta. Taip tvanku. Kondicionierius neveikia. Žmonių pilna. Vagiz susierzino, kai kažkoks senukas speceliai turėjo prie jo atsisėsti. Vietų buvo ir daugiau. Kiti žmonės ir prie langų sedėjo, ne prie takelio, kaip Vagiz. Bet neeee. Senukas turėjo atknapsėti ir paprašyti būtent manęs, kad pasitraukčiau ir leisčiau jam atsisėsti. Jam pasisekė, kad Vagiz malonus seniems žmonėms. Nors senatvės kvapelio ir Vagiz bijo. Visą kelionę ji dirgino jam nosį.

Vagiz kadangi "programuotojas", tai instaliavo mažą raudoną etiketę, kuri išlenda blog'o kairiajame šone ir rodo, kiek žmonių skaito Vagiez sapaliones.

Gaila, kad tik pats Vagiz ir skaito.

Nuliūdęs Vagiz.