Lolcats

Vagiz laiks dah kitteh jokez:

Šiaip esu labiau šunų mylėtojas, bet negaliu atsispirti šitiems "LOLkatinams". Do not lie, did you eat my pie?!?!

Daugiau lolcats'ų @icanhascheezburger.com

Kitteh Vagiz

Liūdesio sesija

Nesenai žiūrėjau Zero 2. Jau n-tajį kartą. Bet tik šį kartą žiūrėdamas supratau, kokia gera muzika tame filme skamba. Na ir kas, kad keikiasi? Na ir kas, kad vulgaru ir nepadoru? Bet užtat muzika kokia! Štai pavyzdys, Happyendless - This is the end of the road:

Ši daina skamba, kai Maksas su Silvestru Šapranauską pjausto į gabalus. Ir jo tą žmonelę taip pat, beje. O intarpuose rodo, kaip Sivestras su ja prieš tai dar šoko degalinėje. Sukrečiantis vaizdas. O muzika tai dar labiau sustiprina. Štai ištrauka, jei kas nematė (nors abejoju):

Daina kartu ir liūdna, ir raminanti. Man patinka. Net labai.

Vagiz

Apsnūdau

Ir tikrai. Kiek jau dienų nepildžiau blog'o? Dvi... Tris..? Daug jau. Apsileidau. Turbūt faktas, jog greitu metu pereisiu į nuosavą adresą ir t.t., virto pasiteisinimu neberašyti į Vagiez tinklaraštį. Tipo: "Na, aš čia buvau užsiėmės galvojimu, kūrimu, informacijos ieškojimu, dizaino idėjomis... " Jo. Bet esmė tokia: finansavimo savai erdvei negausiu. Bent jau dabar. Ir tas pasiteisinimas liko nieko vertas. O blog'as praranda lankytojus tiesiog šiaip!

Pasistengsiu, kad taip nebebūtų. Nauji įrašai bus kasdien!

Apgailėstaujantis Vagiz

Vagiz... Emigruoja

Ne, ne į užsienį. Tik į nuosavą erdvę internete. Nusibodo čia po "blogger" sparneliu. Greitu metu (kai tik sugalvosiu savo internetinį adresą, užregistruosiu jį, užsisakysiu host'ingą, instaliuosiu reikiamas programas ir t.t) persikelsiu į savo nuosavą tinklaraštį. Su nuosavu pavadinimu, erdve... ir mokesčiais. Na bet bent jau turėsiu pilną kontrolę. Čia sunku kai kuriuos dalykus daryti. Riboja mane. Na, kai nemokama, tai ko norėt?

Kai iki "didžiojo" išsikraustymo liks nedaug laiko, pranešiu visiems, kas skaito mano mintis (jei yra tokių), apie naują adresą, kuriuo galėsite mane lankyti. Tikiuosi viskas praeis kuo sklandžiausiai.

Pakuojantis daiktus Vagiz

Didžioji emigracija

"Lietuviai masiškai emigruoja į Angliją, Airiją ir t.t." Vagiz truputį atsilieka su šia tema, bet manau ji vis dar aktuali. Juk darbo sąlygos Lietuvoje nepasidarė geresnės, o Anglijoje iki šiol moka daug daugiau, tai emigracija vis dar aktyvi. Todėl ir tema aktyvi.

Senai senai, prieš kokius 5 metus, neturėjau žalio supratimo apie tą emigraciją. Niekas iš mano rato nepalikinėjo tėvynės. Visi, rodos, buvo patenkinti savo darbo vietomis, atlyginimu, pragyvenimu. Per televizorių kalbėdavo retkarčiais apie tai, ir vadovėliuose buvau skaitęs "emigranto" apibrėžimą, bet niekada nekreipiau didelio dėmesio. Nes aplink mane niekas neemigravo. Toks dalykas dar nebuvo man matytas kaip gyvas pavyzdys.

Bet štai atėjo diena, kai vienas draugas man pasakė: "Na va, motina į Angliją dirbt išvažiuoja." Man buvo šokas. Na žinoma, ne mano motina juk išvažiuoja. Bet vis tiek šokas. Aš ją juk pažįstu. Ir štai ji išvažiuoja. Ilgam. Dirbt. Tai buvo pirmas kartas, kai ta "emigracija" mane palietė. Kad ir vos vos.

Tada, pajutęs tą pirma emigracijos prisilietimą, pradėjau daug daugiau apie ją girdėti, nei ankščiau. Per kiekvienas vakaro žinias bent kartą išgirsdavau žodį "emigrantas", "emigracija", "emigruoja". Kaip liga pasidarė.

Praėjo nemažai laiko. Draugo mama, nors ir sakė, kad išvažiuoja neilgam, dar vis negrįžo. Na, grįžo. Aplankyt keletą kartų. Bet gyvena Anglijoje. Priprato. Adaptavosi. Argi ne su visais, išvažiuojančiais "trumpam", atsitinka tas pats? Pripranta žmonės. O mėtytis iš vienos vietos į kitą... Per didelis krūvis būtų. Adaptacija nėra trumpas ir lengvas periodas. O ji vyksta nors ir menkiausiai pakeitus aplinką. Net į Palangą nuvažiavus reikia adaptuotis.

Praėjo dar laiko. "Emigracija", bent jau mano aplinkoje, aprimo. Ir štai pokš! Mano motinos draugas išvažiavo į Angliją. Prieš porą mėnesių kokių. Klausiu mamos: "O tai jis grįš dar?" Ji tik patylėjusi atsakė: "Nežinau." Negrįš. Bent jau aš taip galvoju. Mažai kas grįžta. O jei ilgisi šeimos, tai dažnas atvejis, kad mieliau juos pasiima kartu į svetimą šalį, o ne patys grįžta.

Kokia mano paties nuomonė apie emigraciją? Populiaru, va ką galiu pasakyti. Lietuvoje tikrai mažai galimybių prasimušti iš tos "minimalios algos". Darbo vietų mažai. Pinigų moka mažai. Pastangų nevertina. Tai neapsikentę žmonės ir išvažiuoja ten, kur įvertins. Paprasta. Kodėl Lietuvoje dirbti už 600lt per mėnesį, jei Anglijoje už tą patį darbą gausi tris kartus daugiau? Žinoma, ten prekės ir paslaugos brangesnės. Už bandelę sumoki 15lt, už pieno stiklinę 10lt. Bet, kaip draugas sakė, negalima "versti" svarų į litus. Stogas gali pavažiuoti. Tiesiog, laikui bėgant, atsidedi vis po truputį, atsidedi. Ir sutaupai. Ir uždirbi. Kažkiek.

Bet ar verta? Ar tikrai Lietuvoje NIEKAIP negalima prasimušti į geresnį gyvenimą? Ar tikrai reikia palikti tėvynę, vien kad pragyventum? Mano nuomone - ne. Nebūtinai. Nes kitaip Lietuvoje jau nebebūtų žmonių. Tik reikia galvą turėti. Va, išvažiuoti mokytis į užsienį, kad baigęs galėtum pirštu pamoti ir tave priimtų į bet kokį darbą, yra kitas dalykas. Mokslui reikia visas galimybes gaudyt. Pasakysiu kaip senis: "Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai - saldūs." Ir čia visiška tiesa. Aš, asmeniškai, tikrai nenorėčiau važiuoti į užsienį braškių rinkti, ar indų plauti. Na ir kas, kad moka daugiau? Tai vis tiek yra tik maža dalis to, ką gali uždirbti TIKRAI dirbdamas. Lietuviai, išvažiavę uždirbti pragyvenimui į Angliją, Airiją, Ispaniją, vis tiek gauna minimumus, tik tų šalių mastais. O mums atrodo "oho kaip daug!". Tuo tarpu vietiniai juokiasi. Kur jūsų savigarba, tautiečiai?

Aš irgi svajoju išvažiuoti į užsienį. Bet ne tam, kad nemirčiau badu. Ne todėl, kad mane verstų aplinkybės. Tiesiog todėl, kad Lietuva skęsta. Aš svajoju išvažiuoti - nes noriu. Bet tik tada, kai turėsiu galimybes. Kai galėsiu dirbti užsienyje, bet perspektyvų darbą. Gyventi ne ten, kur draugas ar giminaitis priims, o kur norėsiu. Va kaip aš įsivaizduoju užsienį. Kaip svajonę, o ne kaip paskutinį šansą. Ir ne vien Angliją, Airiją ir kitas stereotipines darbo šalis. O kur Vokietija, Prancūzija, Italija, Švedija, Olandija, Norvegija, Danija? O kur, po velnių, Amerika? Nenori Vagiz griebtis užsienio kaip skęstantis šiaudo.

Nekaltinu ir nesmerkiu tų, kurie išvažiavę. Kurie gyvena ir pluša užsienyje. Gal jiems nebeliko kito pasirinkimo? Gal buvo per vėlu dar ko nors siekti? Suprantu. Tikrai sunku čia, Lietuvoje, kai palygini su kitomis šalimis. Bet aš darysiu viską, kad nereikėtų emigruoti. Kad nereikėtų dirbti darbų, kurių vietiniai Ispanai, Anglai, Airiai net nedirba. Palieka "for stupid lithuanians". Ir kitus jaunus žmones raginu: nenusukit lengviausiu ir "gražiausiu" keliu. Nes nėra jis toks gražus. Man jis net... Gėdingas. Pasidavimo ženklas. Neikim ten, kur lengviau. Eikim, kur sunkiau. Bet užtat pasieksim daugiau. Ir tą užsienį aplankysim. Ir dirbsim jame. Bet ne kaip žemiausia darbininkų klasė, o kaip gerbiami ir žinomi Lietuviai.

Patriotas Vagiz

TV šlamštas

Sėdžiu. Prakaituoju. Ir televizorių žiūriu. Rodo "Prieš srovę". Tema: Kauno pedofilijos byla. Viską nuo pradžių pasakoja. Eina šikt kaip sunervino! Jomajo, jau metai laiko praėjo! Kedys negyvas. Ūsas negyvas. Ko dar reikia? Visiems į smegenis giliausiai įsirėžusi šita įstorija. Ir užknisusi negyvai. Kiek gi galima? Suprasčiau, kad parodytų naujų įvykių. Įrodytų, kad siautėja šitie pedofilai. Nieko nevyksta, o jie tą patį Kedžio dukters "interviu" rodo, kur prieš tėvą su kamera ji rodo kaip ją ir taip, ir anaip ir pro ten darė. Liūdna. Gaila. Bet jau ir šlykštu darosi. Iki gyvo kaulo. Na bet žinoma - reitingus kelia. Va ir pretekstas tą patį šūdą rodyti.

"Prieš srovę" baigėsi. Ačiū Die... Na, kažkam. Ačiū. Rodo reklamą. Pakenčiamus filmus anonsuoja. Viskas normaliai. Ir va: prasideda "Nuodėmių dešimtukas". Net susiraukiau Rudoko veidą tokioj laidoj pamatęs. Krizė (nors ir besibaigianti) ir jį paveikė turbūt. Pinigų reikia. Sėdi su tuo baltu švarkeliu ir šortukais. Pasakoja apie "paprastų mirtingųjų" ir "žvaigždžių" nuodėmes pajūryje. Atseit Lietuvos žvaigždės tai jau kažkuo skiriasi nuo kitų žmonių? Juokas tik ima iš tokio komentaro. Pirmiausia kalbėjo su Zvonke ir Stasiulevičiūte. Jas be jokio vargo prilyginčiau su pigiausio striptizo klubo "padavalkomis". Nors... Geriau jau striptizo klubo padavėjos, negu išpindėjusios žemo intelekto scenos "žvaigždės", nuo kurių fonogramų galvą skaudą. Ką jau kalbėti, jei jos gyvai dainuotų. Visi per ausis nukraujuotų. O jų kūnai (kurių pagalba tik ir užsiropštė į sceną (nekalbant apie plačiai visiems išskėstas kojas)) sensta ir dėvisi akyse. Na, kai daiktas daug ir dažnai naudojamas, tai ir dėvisi greičiau. Logiška. Ką ten dar surado Palangoj..? Ai. Luką iš "Kastanedos". Prisimenat jį dar kas nors? Ilgai galvojau, kur jo veidą mačiau. Kažkada senovėje. Dar su Džordana žurnalistas kalbėjo (taip žiauriai jautėsi, kad naujokas). Kaip čia ji negirta? Petruškevičius barzdotą grimasą dar parodė. Numykčiojo kažką neaiškaus. "Pakomentavo" madas. Na ir ,rodos, viskas. Pačias ryškiausias žvaigždes sugaudėt, "Nuodėmių dešimtuk". Bravo! Tik įžymiausi ir "nemirtingieji", matyt, gali leisti sau poilsiauti Palangoje. Ir dar komentuoti, kaip juos nervina girti, priekabiaujantys "chuliganai", šiukšlės ir netvarka, pigus, riebus maistas... Na tai, gero poilsio! Apgailėtina...

Rodos, galutinai susigadinęs nuotaiką po tokios "ekskliuzyvinės" laidos, sulaukiau dar geresnės. Naujausio, karščiausio, aistringiausio šokių projekto "Aistrų pakrantė"! Na jau ne. Išjungiau TV. Nebenuodysit man, TV3, smegenų. Tos debilų "fiestos" nežiūresių. Išdrįsiu net pasakyti, kad "Kitas" geriau. Ten bent jau nepadoriai iš silpnapročių galima pasijuokti. Čia net graudu lieka. "Dima, aš išmetu cave, nes Saša (ar koks jis ten), kad ir nemoka šnėkiet, bet geriau tryna man šykną nei tū. Acleisk." Dar Juračka dosnius komentarus dalina. Gyvent mokina. Visažinis. Na, bet bent jau už dalyvius protingesnis.

Žodžiu. TV3, "neleisiu vasaros su jumis". Nes šūdą rodot. Žinias ir tai per LNK žiūrėsiu.

Pasipiktinęs Vagiz

The Orabrush

Naršydamas Youtube, aptikau štai tokį video:

Čia šitas linksmas vyrukas visai įdomiai aiškina apie blogą burnos kvapą. Žinau ką galvojat. "Kas iš viso gali būti įdomaus apie blogą burnos kvapą?" Čia vos ne visiškai asmeninis kiekvieno žmogaus reikalas turėtų būti. Aš irgi taip maniau. Bet va šita "reklama" pervertė mano mąstymą. Jei jau reikalas toks asmeninis, tai kodėl, kai tau dvokia iš burnos, tai pastebi ir kiti? Logiška. Nelieka to asmeniškumo.

Gerą dar ir triuką parodė, kaip nustatyti, ar jums iš burnos ne visiškai kalnų mėtom kvepia. Paimat šaukštą, švelniai perbraukiat per liežuvį nuo pradžios iki galiuko, palaukiat ir pauostot jį. Jei šaukštas nekvepia - jūsų burna taip pat.

Kas dėl jų reklamuojamos priemonės prieš blogą burnos kvapą - "Orabrush". Yra du variantai - arba labai geras reklamos triukas (nes mane sugebėjo sudomint) arba rimtas išradimas. Nieko, aišku, ypatingo tame "išradime". Pagaliukas su minkštais šereliais (jie man ypač patrauklūs atrodo) ir tiek. Bet žinot, kaip sakoma: viskas kas paprasta - genialu. Juk aiškino - visos "nekvapios" bakterijos ant liežuvio. Tai negi neužtenka šitų minkštų šerelių, kad jų atsikratyti? Beje, dantų šepetėlio šereliai valo minkštuosius DANTŲ audinius, ne liežuvio (Vagiz kaip koks prekybininkas skamba. Nebijokit, man iš šitos "reklamos" jokios naudos absoliučiai).

Nuėję į Orabrush tinklalapį, galite rasti daugiau informacijos ir video apie šią naują burnos higienos priemonę. Visokių atsiliepimų ir komentarų. O dar, galima užsisakyti vieną nemokamą "Orabrush" šepetėlį pabandymui. Vilioja? Mane truputį. Visgi - nemokamai. Bet tingiu dabar terliotis su visokiais užsakymais, informacijos pildymais. O dar tas mano nekantrumas, kai laukiu kažko atvykstant. IR DAR ŠITIE SUŠIKTI KARŠČIAI. Tokią įtaką daro. Nieko negaliu prisiversti veikti. Bet jei jūs netingit, galit mėginti užsisakyti nemokamą "Orabrush" (žinoma, "nemokamas" nereiškia, kad nereikės apmokėti siuntimo ir muito mokesčių). Po to pasidalintumėte įspūdžiais.

Reklamos auka Vagiz

Gatvės piešiniai

Tai va. Atvažiavau šiandien į Vilnių vėl keletai dienų. Ir nebūčiau Vagiz, jei nepasirinkčiau aplankyti sostinės per karščiausias dienas. Tvankumas nežmoniškas. Baisu į lauką nosį kišt. Iš stoties vos vos parsivilkau.

Na bet ne apie orų prognozes čia susiruošiau kalbėti (nors gal kada reikės). Sėdėdamas balkone, įsispraudęs į kamputį, kad galvą nors kiek dengtų šešėlis, rūkiau kažkokią neaiškios kilmės cigaretę. Rūkiau ir galvojau, apie ką čia blog'e parašius. Taip sunku temą susišaudyt. Žvilgčiodamas tai šen tai ten, analizuodamas senamiesčio architektūrą, pasišlykštėjau pamatęs kažkokią peckelionę ant tolimesnio pastato sienos. Tas ryškus šūdas taip nesiderino prie švelnių atspalvių, kad iš karto pagavo mano akį. Kaip mat supratau, į ką žiūriu. "Graffiti". Nors ne. To antrarūšio piešinio jokių būdu nebūtų galima pavadinti grafičiu. Kiek žinau, "graffiti" yra meno rūšis. Tai piešiniai ant sienų, dažniausiai parodantys autoriaus politines, religines pažiūras. Išreiškiantys jo nuomonę apie visuomenę. Galbūt jo paties būdą. Žodžiu, "graffiti" yra saviraiškos priemonė. Meno forma. Ankščiau būdavo labai populiarus maištautojų ženklas. Tai rimtas dalykas. Bet tai, ką aš pamačiau, buvo tik gražios sienos gadinimas ir nieko daugiau.

Kaip dar būtų galima pavadinti kažkokio dėmesio stokojančio jaunuolio išpaišytą "stickmen'ą" su tris kartus už jį didesne varpa? O varpa: du apskritimai ir kolio snukis tarp jų. OMG. Apgailėtina. Ir šlykštu žiūrėt. Geriau jau toks autorius su savo piešiniais liktų pasislėpęs savo sandėliuke ir masturbuotųsi žiūrėdamas į tuos pimpalus.

Tikrai pikta darosi. Jei pamatyčiau tokį nevisprotį terliojantį mano kiemo sienas, tai nepatingėčiau išeiti į lauką. Su kuo nors sunkesniu rankoj. Kad jam labiau skaudėtų.

Beeeet. Jei į kiemą užklystų koks graffiti meistras - galbūt pagautas didelio įkvėpimo ir jam tuojau pat reikėtų sienos - maloniai leisčiau jam darbuotis ant manosios. Net liūdna liktų, jei nueitų prie kitos. Juk tikri graffiti darbai yra neįkainojami. Tokį turėti savam kieme būtų garbė. Bent jau man taip atrodo. Pavyzdžiui, kažkada net turėjau svajonę, kad koks graffiti meistras išpaišytų visą mano kambarį. Būtų OSOM. Niekur daugiau tokio kambario nerastumėt. Būtų "one of a kind".

Tačiau vis mažiau ir mažiau tikrų dailininkų, palyginus su privisusių 13-mečių "genijų" skaičiumi. Vienas "ale" parašas man įstrigęs galvoj. Matėt kada Vilniuj užrašą "Aiste wru?". Aš bent 20-30 kartų mačiau. Ir vis skirtingose vietose. Paprastas, vienos spalvos, vienos linijos užrašas. Galima pagirti šitą peckelį už tai, kad jis nepatingėjo savo nesąmonės išplatinti po pusę miesto, bet... Daugiau už nieką. Netgi, už visą kitą norėtųsi jį nubausti. Kiek sienų jis išterliojo. Jokios pagarbos nei senamiesčiui, nei naujamiesčiui, nei stoties rajonui, nei fabijoniškėms. Niekam. Jis turbūt įsivaizduoja, kad taip išplatins savo vardą? Ar kad visiems įdomiau sužinoti, kas ta jo Aiste, nei pasigrožėti miestu? Įdomus tipas.

Žinoma, kiti netoleruotų net ir tikrų graffiti kūrinių ant sienų. Tipo "vandalizmas", "valstybės turto niokojimas". Na taip. Iš dalies. Bet nuo kažkokios ribos, kai šiaip piešinys virsta ekskliuzyviniu meno kūriniu, man graffiti nebėra nusikaltimas. Kai menininkas tikrai stengiasi, įdeda savo širdį į savo darbą... Na, negalima jo už tai negirti. O ką jau kalbėti apie baudimą. Taip taip, sakytų, "piešk pas save ant sienų". Na bet tokia jau graffiti kultūros dalis. Ji siejasi su nusikalstama veikla ir tiek. Graffiti nebūtų graffiti, jei tai nebūtų kuriama viešose vietose. Tai jau istorijos šaknyse. Taip graffiti gimė. Ant sienų. Juk kaip kitaip tavo darbą pamatys žmonės? Kaip pripažins kiti meninkai? Kartoju: kiti MENININKAI. Tie, kurie jau metų metus tobulino savo įgūdžius namie ir tik po to išnešė savo talentą ant miesto sienų. Niekas nevertins tokių "Aiste wru?".

Žodžiu, neturi talento, noro ir skill'o - pasilik prie mokyklinių suolų ir viešųjų tuoletų. Bet jei moki panašiai - nesustok. Piešk piešk piešk! Dailink miestą. O policija - nebauskit. Vagiz žino, kad ir jums gražu. Visiems gražu. Bent kažkiek.

Susižavėjęs Vagiz

Headshot!

Jau kalbėjau apie socialinių tinklų žalą žmogaus smegenims. Taip pat ir apie alkoholį bei cigaretes. Vakar net užsiminiau apie žolę. Kas dar gali veikti žmonių galvas? Kas dar juos daro priklausomais? Išprotėjusiais? Maniakais?

Taip taip, su jumis kalbu, "Teroristai" ir "Counter-teroristai"!

"Counter-strike". Trūksta žodžių. Kas tik nėra žaidęs šito online kompiuterinio žaidimo? Vagiz net žaidė. Nors FPS (Firs Person Shooter) nėra mano mėgstamiausias žanras, bet... šitas kažkuo kabina! Pavyzdžiui man žaidimas turi būti gražių tekstūrų, su gera istorija, nušlifuotas... "Counter-strike" neturi šitų dalykų. Visa esmė yra daug žmonių, susijungusių į vieną tinklą, kurie tiesiog laksto po skirtingus žemėlapius ir šaudo vieni kitus. Kas čia įdomaus? Rodos, nieko. Bet kodėl yra tiek daug šito online žaidimo fanų? Jų milijonai. O jei ne fanai, tai beveik visi, turintys kompiuterį, yra bent bandę padaryti "headshot'ą". Kodėėėl???

Pasakysiu atvirai - nežinau. Grubiai kalbant - tai, veikiausiai, liga. Narkotikas. Va, geriausias apibrėžimas. Nes kai įsijauti į "kaunterį", negali sustoti. Pakalbėsiu apie save. Dabar, kai praėjo jau ne vieneri metai, galiu kaip reikiant pažvelgti į save iš šono. Kai buvau kokių 10-12 metų berniūkštis. OMG. Juk aš nieko daugiau neveikiau. Būdamas "teroristu" ir dažniausiai naudodamas snaiperį, aš dienom naktim sedėdavau akis įsmeigęs į ekraną ir nagus suleidęs į pelytę bei klaviatūrą. Aišku, kol motina ar tėvas manęs per prievartą nenuvarydavo. Oj nervo tada būdavo... Iki kol vėl prisėsdavau prie kompiuterio.

Bet turit žinoti, kad "Counter-Strike" tikrai pavojingas dalykas. No joke. Jeigu neturite savikontrolės arba turit per daug laisvo laiko, tada šis žaidimas gali būti jums pražūtingas. Na, retoriškai. Jūsų juk niekas iš tikrųjų nenušaus. Įsijautę į šaudymus ir gaudymus jausite tikrą palaimą. Daugiau nieko neveiksite. Rinksite tuos "headshot'us" ir kilsite taškų lentele aukšyt kaip patrakę. Tai bus jūsų vienintėlis tikslas. Sakoma, jog turėti tikslą - gerai. Bet ar būtent tokį tikslą - jums spręsti. Tai ir gali būti pražūtinga. Bet, kas žino? Gal jūs turite tam talentą ir galite tapti nauju "Counter-strike" pasaulio čempionu? Taip, vyksta tokie čempionatai. Ir nors žaidimas virtualus, bet prizai šiuose čempionatuose - tikri.

Žinoma, tik prisijungę prie pirmojo savo gyvenime serverio (vieta, kur vyksta žaidimas) jūs netapsite absoliučiu laimėtoju. "Vyresnieji" dar ilgai su jumis žais be jokio vargo ir tyčiosis iš jūsų pastangų nušauti bent vieną priešininką. Kalbu atvirai, be jokių sušvelninimų. Jus taškys kaip obuolį. Tokia jau realybė. Bet tame ir visas linksmumas. Po truputy įgauti patirties. Išmokti miklinti pirštus. Susikaupti. Ir kai laikas tinkamas... Nupilti tą motherfucker'į kuris jus vis persekiojo!

Jaučiu, kaip vėl pradedu įsijausti. Ne, ne į rašymą. O prisiminus savo "Counter-strike" karjerą... Ne, negalima! Tai liga. Aš perėjau tą etapą. Daugiau nebegrįšiu. Bet kol tai tęsėsi, buvo nerealiai linksma. Negražiai daryčiau, siūlydamas jums išbandyti "Counter-strike". Ypač kai pripasakojau, kokia tai priklausomybė. Bet aš taip darau: siūlau išbandyti. Reikia visiems pabandyti. Tai netgi gausis kaip valios išbandymas. Ar sugebėsit išeiti, kai įlįsit? Taip? Puiku. Ne? Na, vistiek bus smagu.

Ir kaip tik, būdamas neklaužada, pakišiu jums panosėn nesenai atsidariusį naują lietuvišką "Counter-strike" serverių tinklalapį: Frager.tk Pats nebandžiau, nes, sakau, bijau vėl būti įtrauktas. Tačiau brolis nesenai pasinešė ant šitos manijos ir, išbandęs vieną serverį iš šitos svetainės, pareiškė: "Yyyyktu sau koks geras! Nei lagina nei ką!" Nėra labai išsamu, bet aš juo tikėčiau. Greitai mokosi ir nėra durnas. Žino, ką sako.

Taigi jei nuspręsit vis dėlto išbandyti šį milijonus fanų turintį online FPS žaidimą, gaukit "Counter-strike" kopiją ir užsiregistruokite serveryje.

Tik būkit atsargūs. Netapkit maniakais. Pasilikit savo gyvenimą, nes kad ir koks yra kabinantis žaidimas - jis niekada neatstos realybės. Vertinkit "Counter-strike" kaip {TIK} laisvalaikio praleidimo būdą ir {TIK} žaidimą.

Have Fun!

"Boooom! Headshot!" Vagiz

Chill out...

Taip nuobodu namie. Nieko nėra. Į lauką nebesinori eiti. Ką veikti? Filmą pažiūrėti... Naujų neturiu, tingiu siųstis. Muzikos paklausyti... Užknisus mano muzika. Nueinu į Youtube pažiūrėti, gal kas gero mano "favorites" skiltyje užsilikę. O! Dovilės atsiųsta kažkokia "chill-out" žanro daina, (labai buvom pasivežę ant tokių dainų per "Tundrą" - taip atpalaiduoja...), kurios nespėjau visos perklausyti ankščiau. Įsijungiu...

O taip...

Jūs paklausykit. Užsimerkit. Įsivaizduokit neaprėpiamus plotus. Dangų. Vandenį. Lengvą vėją. Paukščius, kuriuos jis neša savo srautu. Ir paklausykit.

Taip veža.

Šis vakaras bus skirtas "Chill-out", nieko nežinau... Nepriversit nieko kito klausyt...

Nepykit, šiandien nebegaliu galvoti apie kažką rimto. Muzika mane jau pagrobė. Atsipalaiduokim šiandien visi...

Skraidantis Vagiz

Double rainbow OMG!!!

Dovilė parodė man štai tokį video. Va kas būna, kai jautrus žmogus pamato labai gražią vaivorykštę. Juokas ima, bet žmogelis tikrai susijaudinęs. Pagarba jam už atvirus jausmus :D

Vagiz

Alkoholis vs. cigaretės

Vakar su draugais buvom išėję į lauką prasiblaškyti. Alaus išgėrėm. Parūkėm. Ir man iškilo klausimas: "Dėl ko tėvai labiau knisa protą - cigarečių rūkymo ar alkoholio?" Vagiz to ir paklausė draugų. Visi jie man atsakė, kad į kuprą gauna, jei tėvai užuodžia dūmus. Jei jie pareina namo truputy svirduliuodami - pylos negauna visiškai. Beje, visi draugai 17-18 metų. Tačiau nors jau, skaitykim, suaugę, bet kol mokosi mokykloje, glaudžasi pas tėvus. Kaip ir aš. Todėl ir priklausom nuo jų. Ir moralus vis dar privalom išklausyti.

O Vagiz susimąstė. "Pas mane tai viskas atvirkščiai". Tėvas jau senai žino, kad rūkau. Ir nuo užvakar jau ramiausiai dūmoju su juo balkone. Jis man pasakė: "Jei būsi durnas, tai rūkysi vistiek. Nesugaudysiu aš tavęs. Tai geriau parūkyk čia, namie. O ne eik kažur į patvorį kaip bomžas." Protingai mąsto, pamaniau. Na, bent jau man į naudą (anokia čia aišku nauda mano sveikatai). O kaip dėl akoholio? Citata iš tėvo žodžių: "Jei rūkysi, tai negi aš tau per galvą su basliu daužysiu? Rūkyk. Tavo sprendimas. Bet jei išgėręs grįžinėsi, tai tikrai su basliu gausi." Chm... Na juk nesitikėjau, kad viską jis man leis.

Bet kodėl vieni tėvai labiau toleruoja, kad jų atžalos pagurkšnoja alaus, o kiti - kad surūko cigaretę? Ar jie augina savo vaikus pagal savo patirtį? Pavyzdžiui, aš bent jau taip įsivaizduoju. Kad ir mano tėvas. Jis rūko jau 34 metus. Ir neturėjo rimtesnių problemų dėl to. Na, eiliniai kosėjimai, manau, yra įprasta. Čia jau vienaip ar kitaip. Bet dėl alkoholio buvo rimtesnių problemų. Dažnas alaus, šampano ir kitų smarkiai gazuotų gėrimų vartojimas jaunystėje privedė jį prie didelių kąsos problemų. Ir daug komplikacijų po to. Gal todėl jis mano, kad rūkymas taip pat man tiek nepakenks, kiek alkoholio vartojimas (tuo labiau žinant, kad jaunimas labiau pasineša ant, pavyzdžiui, alaus gėrimo, nei kokios degtinės).

Kitų tėvai, taip suprantu, patys nerūko. Todėl logiška, kodėl nepakenčia, jei jų vaikai taip daro. Arba jie yra paveikti žinių apie tabako žalą. Juk televizijoje, žurnaluose, internete pilna kraupių istorijų apie lėtą ir skausmingą mirtį dėl rūkymo. O apie alkoholio žalą nėra tiek daug siaubingų faktų. Ir jie tiesiog nėra tiek daug viešai publikuojami. Iš viso, mano manymu, visuomenėje labiau priimtina rūkymą laikyti didesniu žalingu įpročiu nei alkoholio vartojimą. Pastarasis, galima sakyti, įprastas reiškinys. "Nuo ruso atėjo, nuo ruso..." - sakytų bobutė.

Bet paimkim du žmones. Vienas - rūkalius. Kitas - alkoholikas. Kas baisiau skamba?

Rūkalius atsikelia ryte, pasidaro kavos, išeina į balkoną ir ,gurkšnodamas kavą, ramiai surūko cigaretę. Jo galva šviežia, lengva. Jis ramiai išeina į darbą (eidamas dar užsitraukia).

Alkoholikas vos išvirsta iš lovos. Plyštančia galva ieško, kur nukišo tą "fleškutę". Radęs apsidžiaugia tarsi lobį iškasęs. Išgėręs apsvaigsta ne ką mažiau nei vakar, nes pagiriom ir buteliuko alaus užtenka vėl apgirsti. Svirduliuodamas nutrepsi iki mašinos. Važiuodamas į darbą užmiega ir partrenkia tris vaikus einančius į mokyklą.

Geriau būti rūkaliumi, nei alkoholiku. Kurį mieliau priimtumėte į darbą? Su kuriuo mieliau gyventumėte? Kuris būtų geresnis tėvas ar motina? Kuris sukelia mažiau problemų KITIEMS?

Rūkaliai kenkia tik sau. Na ir kas, kad truputy pasidalina tais dūmais, kai rūko lauke? Mandagūs ir tai pasitraukia toliau. O koks jausmas apima, kai stotelėj belaukiant autobuso atšliaužia koks girtuoklėlis su "fufariu" rankoj? Tada pačiam pasitraukti toliau norisi. Nes girtas žmogus pačiu gėrimu kitiems nekenkia, tačiau kenkia būdamas girtas. Kenkia visuomenei. Kenkia šeimai. Visiems, kas aplinkui.

Žinoma, žmonija nesuskirstyta vien į "rūkalius" ir "alkoholikus". Yra tokių, kurie anei rūko, anei geria (čia išvis nuostabu). Kiti daro ir tą ir tą. Kiti nerūko, bet kartais išgeria (arba jau ištisai). Kartais išgeriančių yra, bet va kartais parūkančių nebūna. Jei jau užsikabini, gali pradžioje rūkyti retai, bet galiausiai tapsi rūkaliumi. Galima tik rūkyti arba nerūkyti. Viduriuko nėra.

O kokie jūs? Rūkote? Geriate? Darote ir tą, ir tą? Kokia nuomonė apie žalingus įpročius? Kas jums labiau priimtina visuomenėje? Dėl ko jum tėvai knisa protą? O gal jūs patys jau knisat protą savo vaikams? Vagiz nori komentarų.

O koks Vagiz su draugais? Na. Aš tai rūkalius. Pripažįstu. Draugai taip pat. Dauguma jų. Bet nesam alkoholikai (ir netapsim, tikiuosi), nors kartais visi išgeriam. Alaus. Mmm...

Ir galiausiai, nesvarbu, kurio dalyko mūsų tėvai netoleruoja (cigarečių, alkoholio arba abiejų)... Vistiek mes jų nuolankiai neklausom. Išvis. Mažai jau jiem liko spręsti.

Neklaužada Vagiz

Smegenų plovimas

Taigi, kaip ir žadėjau (Vagiz laikosi duoto žodžio) - straipsniukas apie socialinius tinklus. Galit iš karto spręsti apie mano nusistatymą prieš juos iš straipsnio pavadinimo. Stengsiuosi žvelgti kuo obejektyviau ir būti kuo šališkesnis, nes... Bet pala pala... Čia mano blogas... Tai ir savo nuomonę galiu reikšti laisvai! Che che....

Gerai pradėkim nuo oficialaus "socialinio tinklo" apibrėžimo. Kas tai yra?

Socialinis tinklas (internete) – tai interaktyvi interneto struktūra (interneto svetainė) vienijanti tam tikrą, bendrų interesų turinčią narių grupę, kuri ir kuria konkrečios svetainės turinį ir virtualiai bendrauja tarpusavyje automatizuotomis konkrečios svetainės priemonėmis. Socialiniai (interneto) tinklai – paskutiniu metu aktyviai besivystanti interneto dalis, kuriai galima priskirti tiek paprastus diskusijų forumus, tiek sudėtingus visuomeninius ir (ar) komercinius interneto projektus. (Informacija traukta iš Vikipedijos)

Na, šitas apibrėžimas gali skambėti šiek tiek per sudėtingas kai kuriems. Paprastais, kasdieniškais žodžiais tariant, socilialinis tinklas yra paprasčiausia interneto svetainė, kurioje užsiregistruoja daug (labai daug) žmonių ir tiesiog... Nieko naudingo ten neveikia (štai čia ir įeina Vagiez nuomonė)...

Galiu sugrūsti viską, ką žmonės gali veikti socialiniuose tinkluose, į vieną pastraipą:

Bendrauja su kitais žmonėmis žinutėmis, kuria savo nuotraukų albumus, žiūri kitų nuotraukas ir jas vertina, dalinasi nuorodomis į kitus tinklalapius, daro visokius testus, žaidžia žaidimus, pildo vieni kitų forumus, sveikina su gimtadieniais na ir kitus panašius menkniekius.

Asmeniškai... Sakau, ASMENIŠKAI! Vagiz vadina tai laiko švaistymu. Žinoma, gal ir aš švaitau laiką darydamas kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, sedėdamas su draugais atokaitoje ir gurkšnodamas alų, arba naršydamas internete be jokio tikslo... Bet sedėti kiaurą dieną one.lt ir vertinti kokio nors pedofilo, užsimaskavusio mergina, nuotrauką tam, kad ir jis tau tuo pačiu atsakytų ar papildytų "forumiuką"... Tai daugiau nei apgailėtina. Pykit ant manęs, nebedraugaukit, vadinkit negražiais žodžiais. Bet aš pasiliksiu ties šita nuomone.

Tiesa, one.lt portalas buvo kažkada didelis bumas. Net aš, dabar neapkenčiantis tos landynės, kažkada joje merdėjau (dėkoju sau, kad sugebėjau atrasti kažkokią didesnę prasmę gyvenime ir išbridau). Dabar, kita vertus, one.lt jau truputy apmirė, nes lietuviai, vis reikalaujantys kažko naujo, atrado Facebook'ą. Modernesnį, gražesnį, patrauklesnį ir naują socialinį tinklalapį. Bet argi tai ne tas pats šūdas kitoje saujoje? Jauni, energingi, su visu gyvenimu ir galimybėmis priešaky žmonės, vaikinai ir merginos nuo 14-os (gal net jaunesni) iki 25-erių metų, praleidžia visą dieną stebėdami, kas gero vyksta jų virtualioje aplinkoje. Kur jie gali įsivaizduoti turintys tūkstančius draugų, kur visi malonūs, kur kažkas gali pasakyti kažką gero apie tavo nuotrauką ir kur žaisdamas pokerį gali įsivaizduoti, kad laimėti pinigai yra tikri. Bent trumpam. Argi tai neveikia psichologijos? Beveik garantuoju, kad visi mano draugai, gyvenantys antrą gyvenimą facebook'e, gautų traumą, jei kas nors ištrintų jų anketas.

Suprastų dar Vagiz, kad socialiniai tinklai tarnautų kaip pagalbos priemonė žmonėms su negalia, psichologinėm problemom, fobijom kažkokiom. Jie padėtų ligoniam vėl prisitaikyti prie visuomenės - po truputy, kol kas tik per virtualią erdvę, kol jie įgautų pasitikėjimo savimi. Bet sveiki, normalios būklės asmenys naudoja tuos pačius vaistus, kurie turėtų būti skirti invalidams. O tai jau negerai. Žinot, kas būna, kai žmogus pradeda vartoti raminamuosius, nors jam to visai nereikia? Jis tampa priklausomas. Narkomanas. Lėtai ir skausmingai degraduojantis zombis, kuris niekada nebegalės pritapti visuomenėje. O juk jis pats tai sau padarė. Tas pats ir su socialiniais tinklais. Su visom "onėm", "feisbukais", "fraipais"...

Vėl įsijaučiau. Bet kai pasidaro pikta tai pasidaro. Gerai. Nusileidžiu. Ne visi, kurie naudoja socialinius tinklus, tampa zombiais. OK. Bet priklausomybė vistiek jaučiasi! Kodėl žmonėsi jokiu būdu neatiduotų niekam savo anketų? Kodėl stresuotų, jei joms kas nors atsitiktų? Kodėl, po velnių, net išlindę iš dar vieno bukinimo seanso ir pasirodę dienos šviesai jie vis dar kalba apie tai, kiek sušiktų kukurūzų sušėrė kiaulėm savo virtualioje fermoje? Tai net gąsdina. Bet daug kam atrodo normalu. Mažai žmonių liko, kuriems tai atrodo juokinga. Mažai žmonių ir bepažįstu, kurie nesinaudotų kokiu nors socialiniu tinklu. Ar net keliais.

Jau įsivaizduoju, kaip šitoje vietoje daug kas šoktų man draskyti akių. Chm... Ir dėl ko? Dėl to, kad kritikuoju kažkokį tinklalapį? Keista. Manyčiau, tai tik dar labiau įrodo tų žmonių priklausomybę. Juk tai tik tinklalapis! :P

Tačiau yra "tačiau". Yra žmonių, kurie pasinaudoja socialiniais tinklais, kad užsidirbtų pinigų. Daug daug daug pinigų. Tik reikia mokėti pasinaudoti tais, kurie yra socialinių tinklų vergai. Kaip pirmą pavyzdį galime imti FaceBook.com įkūrėją Mark'ą Zuckerberg'ą. Jis buvo paprastas studentas, kuris sukūrė genialų dalyką - didelį gardą visiems interneto vartotojams. Pradžioje Facebook'as buvo tik mažas projektėlis, kuris plėtėsi labai sparčiai, ir šią dieną turi daugiau nei 400mln. aktyvių vartotojų visame pasaulyje. O Mark'as dabar milijardierius. Neblogai kaip studentui. Ar bet kuriam kitam pasaulio žmogui. Kiti protinguoliai pelnosi sudarinėdami fecebook'e vadinamasias "grupes". Jie surenka į tas grupes kuo daugiau žmonių, o paskui parduoda reklaminėms kompanijoms, kurios kiša tos pačios grupės nariams savo reklamas "Kaip užsidirbti milijoną per savaitę" arba "Pasididinkite penį jau rytoj! ". Tokia "grupių" rinka jau smarkiai išsiplėtojusi Rusijoje ir Amerikoje. Įsivaizduokite: turėti šimtus tūkstančių patiklių vartotojų, kurie paspaus bet kokią reklamą, vienoje saujoje. Jų vertė milžiniška, nes rinka dar jauna, ir tų vartotojų kasdien atsiranda dešimčia tūkstančiu daugiau nei vakarykštę dieną. Lietuvoje, kadangi nėra tiek daug žmonių, ši rinka silpna.

Kitas dalykas. Nesenai sužinota, kad Facebook'as nesugeba saugoti savo vartotojų privatumo. Jo kūrėjai bus paduoti į teismą, nes įtariama, kad jie nelegaliai naudoja asmeninę vartotojų informaciją. Negana to, saugūs negali būti net tie, kurie gyvenime nei karto nėra užsiregistravę Facebook'e. Tie šikniai sugeba patekti prie asmeninės informacijos pasinaudoję vartotojų elektroniniais paštais, taip gaudami priėjimą prie jų draugų elektroninių adresų ir įgaudami galimybę siuntinėti verbuojančias žinutes tiems, kurie, pavyzdžiui, neturi net menkiausio noro registruotis kokiame nors socialiniame tinkle. Štai šitaip gražiai jie plečia savo vartotojų ratą. Gerai, kad į teismą padavė...

Argi nesijaučiat apgaudinėjami ir melžiami iki paskutinio lašo? Vagiz jaustųsi.

Pamiršau apie dar vieną populiarų tinklalapį - Twitter.com . Twitter'is taip pat skaitosi socialinis tinklas, bet jis tikrai nėra tas pats kas Facebook'as are "Onė". Twitter labiau skirtas dalintis trumpomis žinutėmis su visais, kas tave "seka" (papraščiau tariant, yra tavo draugų sąraše). Vienoje žinutėje telpa ne daugiau 140-ies simbolių. To užtenka tik pranešti draugui iš Ispanijos koks Lietuvoje oras arba pasakyti vakarykščių futbolo varžybų rezultatą tiems, kas jų nematė. Twitter'iu naudojasi daug kompanijų, kad publikuotų trumpas naujienas apie savo produktus, paslaugas, akcijas. Kiti, pavyzdžiui, bloger'iai ir tinklapių savininkai, naudoja Twitter, kad praneštų naujienas apie savo blog'ą ar tinklalapį: dizaino atnaujinimus, naujas žinutes, komentarus, konkursus, balsavimus. Iš to ir kilo "Twitter" (twitt) - čiulbėjimas. Pagrindinė mintis yra tumpas ir greitas pranšimas - pasakyti kas, kur, kaip vyksta, kad nuvarytum greičiau ir pats pažiūrėti. Vat Twitter Vagiz vertina. Nors nedaug ten žmonių iš Lietuvos. Turbūt todėl, kad ten negalima padaryti testo, kuris pasako, su kuo šį savaitgalį pasimylėsi, kaip Fecebook'e. Chm...

Galėtų naudotis žmonės socialiniais tinklais pagal jų paskirtį: pažiūrėti, kaip atrodo dukra ar sūnus, prieš kelis metus išvažiavę į Angliją, susirašyti su seneliais, gyvenančiais Amerikoj, paskaityti naujienas, galų gale susirasti kokį draugą iš Jamaikos, jei jau tokie nuobodūs pasidarė tie klasiokai. Bet kam sedėti kiaurą parą prie ekrano ir žiūrėti į kaimynės iš antro aukšto nuotraukas? Kuo toliau tuo labiau žmonės bijo kalbėtis vienas su kitu realiai. Per dideli ereliai užauga prie one.lt, siųlantys visiems į snukį, nors gyvenime sporto salės nėra matę. Per daug pasitikintys savimi Fanfanai Tulpės išsirita iš Facebook'o, nors suregzti normalaus sakinio nemoka. Taip ir tirpsta smegenys...

Bent jau Vagiez artimiausi žmonės dar nenuvažiavo nuo stogo. Ir į lauką išeina. Ir susitinka. Džiaugiasi Vagiez širdis.

Džaugtųsi dar labiau, jei šitas straipsnis atvertų kam nors akis į realų pasaulį... Kur merginos ne vien nuotraukose, o kiaulės ganosi tikrose fermose...

Naivus Vagiz

Vagiz on Twitter

Taigi vagi na: sumąstė Vagiz įkišti savo trigrašį į Twitter'į. Labai jau populiarus socialinis tinklas. Patogus, modernus, paprastas ir visa kita... Na bent jau tiek esu skaitęs apie jį. Žiūrėsim. Šiaip Vagiz yra gana skeptiškas visiems socialiniams tinklams, nes one.lt kadaise sužalojo jo vaikystę. Bet... Pabandysiu.

Žodžiu, galite mane sekti Twitter'yje, jei įdomu, ką Vagiz čiulba.

Greitu metu pasistengsiu rasti tokį mygtuką, kuris stovėtų Vagiez blog'o šone ir siūlytų: "Follow me on Twitter". Būtų daug paprasčiau, jei kas iš tikrųjų norėtų mane sekti, ir tas paukštukas mėlynas gražus visai tiktų... O gal, kad negaištume per daug laiko, kas nors, kas supranta, apie ką Vagiz peza, galėtų pametėti man patarimą apie tokį mygtuką? Komentarai atviri.

Beje, šiandien laukit daug kritikos ir piktų minčių apie socialinius tinklus.

Čiulbantis Vagiz

"Ė, kaimieti!"

Tai va, landžiojo Vagiz po interneto platybes, ieškojo prie ko prisikabinti, skaitė forumus, komentarus. Ir staiga užtaikiau ant eilinių internetinių lochelių rietenų. Na jie ten pjovėsi kaip katė su šuniu, vienas kitą visais kalėjimo žodyno žodžiais vadino... Galima pasijuokt. Skaitau skaitau, ir užkliuvo man frazė: "Dink kaimieti lochas tu blet dulkint miltu maisu nx". Ir kažkaip iš karto pažiūrėjau iš kur šitas šviesuolis išlindęs. Ogi iš Vilniaus. Gerai, toliau Vagiz skaito. Tas kitas jam atsako: "valink debile tu bl pats kaimietis krc tu davai eik pieno mlezt". Pažiūrėjau iš kur: Kaunas. Na ir užsikabino šitie intelektualūs miestiečiai ant "kaimiečio". Iš karto pasidariau išvadą, kad tokie degradai greičiausiai kilę iš labai pasiturinčių šeimų, kur žodis "kaimas" yra kaip keiksmažodis. Jų tėveliai turbūt labai pasikėlę, gyvenime kojos ant žvirkelio nebuvo padėję ar karvės matę. Arba kitas variantas: šitie komentatoriai gyvena asocialiose šeimose, kur pusryčiams gauna supelyjūsį skrebūtį su cigarečių pelenais. Kur girdi tik girtas tėvų sapaliones apie tai, ką jie būtų pasiekę jei ne tas ar anas, ir dulkinimosi garsus, kai tėvas motiną prievartauja gretimam kambary. Kur savo intelekto koeficientą jie pakels ne daugiau nei jų tėvai, kai jie prie konteinerių visiškai girti užtaisė pasauliui dar vieną klaidą. Tokie kišenvagiai prisivagia pinigų iš turgaus ir nubėga į gretimą kompiuterinę išsakyti forumuose savo genialumą pavadindami kitą tokį pat pažeistą vaiką "kaimiečiu". Gaili Vagiz jų. Bet kartu jam ir pikta. Iš kur išvis atsirado toks stereotipas? Jei žmogus iš provincijos, tai jis durnas? Tam iš karto galima paprieštarauti pažiūrėjus iš kur kilę šitie patys "protingiausi". Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Klaipėda. Suaugę žmonės dar turi savyje tolerantiškumo, bet jaunimas iš didmiesčių įsikalęs sau į galvą, kad nesvarbu, koks pusprotis tu gali būti tarp kitų miestiečių, tu vistiek būsi protingesnis už bet kurį kaimietį...

"Nichuja!" sako Vagiz. Pats 12 metų gyvenau Vilniuje. Mačiau visokio plauko žmonių. Taip, tikrai protingų. Taip, tikrai sėkmingų. Bet pusė jų net ne iš didmiesčio. Atvažiavo į Vilnių mokytis, prasimušė ir pasiekė savo. O tie, kas visą gyvenimą pragyveno mieste... Na, tarkim taip: arba tampa tais, kurie padaro betvarkę prie konteinerių, arba tais, kurie visą gyvenimą čiulpia mamos papą ir pučia kitiems miglą, kad patys kažko pasiekė, nors net nežino kokia eilės tvarka išdėliota Lietuvos trispalvė. Gerai, nesako Vagiz, kad dabar reikia kurti naują keiksmaždį "miestietis". Aš tolerantiškas žmogus, bet pyktis ima, kai proto invalidai žemina kitus žmones pagal tai, kur jie gyvena, nors patys turi daug didesnių problemų nei eilinis ūkininkas.

Vagiz sako taip: reikia pažinti kaimą ir kaimo žmogų, o tada lyginti jį su miesto žmogumi. Nors pagal mane iš viso yra didžiausia nesąmonė skirstyti žmones pagal geografinę jų padėtį. Koks skirtumas, kokia tarme tu kalbi? Na ir kas, kad vietoj pigių "lakierkų" iš Kalvarijų turgaus užsidedi "guminius"? Ar yra skirtumas - gyveni prie Akropolio ar ne? Tik visiškai netolerantiškas atsilikėlis gali kreipti į tai dėmesį, greičiausiai norėdamas pačiu efektyviausiu būdu pažeminti kitą žmogų, kad niekas neatskleistų jo paties trūkumų... O jų yra, ir jos turbūt didesnės nei "kaimiečio", ane, forsiuk?

Kaimo pliusai: gamta, paprasti, draugiški, nepasikėlę žmonės, mažesnis užterštumas, mažesnis chuliganizmo, vandalizmo, vagysčių, žmogžudysčių skaičius, ramybė, nėra transporto spūsčių, narkomanų, prostitučių, pedofilų, prievartautojų ir visų kitų šiukšlių.

Kaimo minusai: nėra Akropolio ir kitų didžiųjų prekybos ir "pramogų" centrų, nėra galimybės tobulėti ar padaryti karjerą, nėra kino teatro... Kažkaip vienintėlis rimtas minusas, rodos, yra tik karjera, taip?

Miesto pliusai: yra kur tobulėti, pažinti žmones, ugdyti save, siekti išsilavinimo, karjeros, galimos "miestietiškos pramogos" (klubai, baseinai, čiužyklos, teatrai, operos ir kt.)

Miesto minusai: nėra gamtos, žmonės pasikėlę ir aršūs (žinoma, ne visi, bet dauguma), didelis užterštumas, didelis chuliganizmo, vandalizmo, vagysčių, žmogžudysčių skaičius, didelis triukšmas, nėra ramybės, kamščiai, narkomanai, prostitutės, pedofilai, prievartautojai ir visos kitos šiukšlės ant kiekvieno kampo.

Palyginkit. Ar toks jau blogas atrodo tas kaimas? Žinot, palikau vieną dalyką plačiau neaptartą: tai išsilavinimas. Manot, kad kaimuose vis dar namuose ir bažnyčiose vaikus mokina? Oj oj... Na, jei taip galvojat, negerbiu jūsų už atsilikimą. Pas mus Dusetose , pavyzdžiui, Kazimiero Būgos gimnazija. Ir galiu duoti nukirsti kurį nors galą, kad įstojančiųjų iš jos į aukštąsias mokyklas procentas didesnis už daugelį miesto mokyklų. Mokytojai dabar - ne retenybė. Jų kaip prišikta visur. Tik duokit mokyt. Atlyginimai jų visų apgailėtini. Tai koks skirtumas, kur dirbti? Priklauso nuo mokytojų moralės, kaip jie atliks savo darbą. Rodos, daugeliui miesto mokytojų nusispjauti, kaip paruoš vaikus, svarbu greičiau darbą baigti, nes įsivaizduoju, kaip pradedi nekęsti paauglių, kai jie kiaurą dieną su savo hormonais pisa (atsiprašant) protą. O čia 500 mokinių - tyku ir ramu :D

Žodžiu, ką norėjo Vagiz pasakyti: neturiu nieko blogo prieš miestą, pats greitai važiuosiu ten mokytis, bandysiu siekti kažko savo gyvenime, nes tik ten tai įmanoma (vairuodamas traktorių juk nepagyvensi normaliai). Bet aš myliu kaimą, ir visada stosiu draskyti akių kokiam nors šūdžiui, kuris, laikydamas save protingesniu ir pranašesniu vien todėl, kad gyvena didmiesty, bandys pažeminti žmogų išvadindamas jį kaimiečiu visai jo nepažinodamas. Nespręskim apie vieni kitus iš gyvenamosios vietos, nes vieną dieną kaimietis gali tave "padaryti" tavo paties srityje.

Kaimietis Vagiz

Prigavo

Šai nuotraukos iš "Tundros" 15min.lt tinklalapyje. Galit pažiūrėti visi, kaip ten buvo linksma. Ir net mus su draugais prigavo, 44-oje nuotraukoje Vagiz su chebra. Čiužinys - mano atsakomybė.

Atsakingas Vagiz

Iki kitų metų, "Tundra"!

Ką tik peržengiau namų slenkstį. Vagiz grįžo iš "Tundros". Įspūdžiai taip gniaužia gerklę. Tik dabar atsisėdęs ir pagalvojęs, suvokiu, kad dar nenorėjau grįžti. Būdamas festivalyje su draugais nejaučiau kažko tokio ypatingo. "Magiško". Festas kaip festas. Bet patekęs į kasdienybę supratau, kaip vis dėlto ten buvo stebuklinga.

Ištisai dunksinti muzika, kuri girdisi kiekviename pusiasalio kampelyje. Niekur nuo jos negalima pasislėpti. Visur ji tave pasiekia ir verčia judėti. O kaip gi, kai tave supa keturios masyvios scenos...

Patys keisčiausi ir įdomiausi žmonės, visi susirinkę į vieną teritoriją. Dredai, auskarai, neįprasta apranga, tatuiruotės, svaigūs smilkalų kvapai, laisvė... Štai kas gyvena "Tundroje".

Kas dar svarbiau - draugai. Vagiz mano, kad be jų net ir toks festivalis nebūtų įdomus. Nuo palapinių statymo iki išardymo ir važiavimo namo - reikia draugų. Nėra geriau, kai paleidžia ant linksmumo, ir galima tada juoktis iš visko. Argi taip būtų įmanoma vienam..?

Antroji pusė... Be Dovilės net nebūčiau važiavęs. Ji tiesiog privalėjo ten būti su manimi, ir kaip gera, kad buvo. Jau pasiilgstu jos apsnūdusių akių ryte ir jos delno mano delne prieš užmiegant... šokant... ar tiesiog einant pirkti dar vieno kebabo... Nuliūs Vagiz, kai ryte tavęs neras šalia, mažute...

Laisvė. Laisvė. Ir dar daug kartų laisvė. Reikia net išmokti suprasti, koks laisvas tu esi "Tundroje". Kad gali bet kada atsistoti ir eiti kur nori. Daryti ką nori. Rūkyti, gerti, šokti, taškytis, miegoti, maudytis, degintis, valgyti kiek nori. Vagiz dabar mano, kad gal per vėlai tai suvokė...

Viskas. Nori Vagiz atgal! Nenoriu tos rutinos ir kasdienybės. Noriu "Tudros". Noriu šėlti, negalvoti, mėgautis, svajoti, skraidyti, dūkti, linksmintis, jausti..! Nėra to čia, kasdienybėje.. Ech.. Turės praeiti šiek tiek laiko, kol Vagiz apsiramins. Dabar tiesiog...

Nelabai gera grįžti namo...

Bet kvailas Vagiz, jei tik gedi praėjusio puikaus festivalio, o ne šypsosi prisiminęs, kaip ten nuostabu. Nepagarba. Juk aš ten vis dėlto buvau! Ir kitais metais būsiu, jei nepamaišys koks svarbus reikalas... Ir Dovilė bus... Ir draugai bus... Ir vėl bus nerealu!

Tik iki tol reikia vėl išmokti džiaugtis paprastais, kasdieniškais dalykais... :)

Dar neatsipeikėjęs ir gerai paskrudęs Vagiz