2010 m. birželio 30 d., trečiadienis

Kelio galui pasitinkant tekančią saulę...

Vagiz ką tik rado Youtube'eje 2009 metų "Tundros" festivalio reklamą.

Net šiurpuliukai per kūną eina.

Nori Vagiz dar priminti, kad septintasis elektroninės muzikos festivalis "Tundra '10" vyks liepos 2-6 dienomis (pradžia jau poryt!!!).

Vagiz jau laiko rankose bilietą. Ko gi jūs laukiat? Jei mėgstat elektroninę muziką, gerą poilsį gamtoje ir šėlstančius žmones - kraukitės krepšius ir dumkit prie Avilio ežero!

Smulkesnė info "Tundros" tinklalapyje.

Nekantraujantis Vagiz

"Apsiššššššrekinęs" Vagiz

Taip, Vagiz buvo kine. Ryte brolis atbėgo, prikėlė ir sako: "Varom į kiną, varom į kiną!" Ir žinoma, kai su broliu, tai TIK į filmą "Šrekas: Ilgai ir laimingai". Neslėpsiu, neturėjau nieko prieš. Visada patiko Šrekas. Tas pasakų pasaulis, pažįstami personažai, geri "bajeriai" ir tiesiog apskritai: puikus DreamWorks darbas. Bet ar ir šį kartą?

Taigi nuvažiavom su broliu į Akropolį. Siūliau važiuoti Vingio kino teatrą, nes ten būtų galima pažiūrėti su 3D efektais, bet kadangi brolis nekantrus (kaip ir Vagiz) ir dar įtikinėjo, kad vis dėlto ir Akropolyje galima 3D akinius užsidėti, tai nusileidau. Nuėjom tiesiai į bilietų kasą ir nusipirkom bilietus. Ten tokia miela kasininkė patvirtino, kad Šreko čia, Akropolyje, su 3D efektais nepažiūrėsi. Brolis nuliūdo, bet ne per daug. Kol laukėm filmo pradžios, pažaidėm "Air hockey" (tipo, tą oro hakėjų, bet Vagiz pasimetęs ir nežino kaip verst). Vagiz, aišku, laimėjo. Bet pirmą kartą. Brolis formą prarado. Na ir neužilgo, su visais byrančiais "popkornais" ir gėrimais, nuėjom žiūrėti filmo...

Išėjęs Vagiz nežinojo, kaip jaustis. Tiesiog. Nieko įspūdingo. Turbūt Vagiz nebuvo sužavėtas, nes jo tikrai nesužavi ketvirtas toks pats filmo siužetas: Viskas būna gerai, visi laimingi, tačiau nutinka kažkas siaubingo. Draugai ir Fiona patenka į bėdą. Šrekas gelbėja visus ir vienoj vietoj suklumpa. Rodos, viskas žlunga. Tačiau draugai jį palaiko, jis įgauna jėgų ir nugali blogietį. Tada seka džiaugsminga muzika, "tūsas" ir bučinys. "Laiminga pabaiga". Taip, ir ji visada tokia būdavo. Jau ketvirtą kartą. Vagiz nesako, kad turėtų Šrekas žūti ar panašiai, tai vis dėlto filmas vaikams, bet... Tai jau drįsčiau vadinti vien pinigų darymu. Nes vaikai vienaip ar kitaip temps savo tėvus į kino teatrus - tai juk Šrekas! Tai kam DreamWorks dar sukti galvą ir kurti kažką naujo?

Na, bet gal Vagiz ir per rimtai žiūri. Juokeliai ( kurie tikrai dar priverčia nusišypsoti), nauji veikėjai (tokie kaip Bildukas, žmogėdros) ir senų veikėjų pasikeitęs scenarijus (pvz, Asilas vežioja pagautas žmogėdras narvuose, Fiona žmogėdrų pasipriešinimo vadė, Batuotas Katinas išlepintas ir išstorėjęs Fionos augintinis) daro filmą "šrekišką". Ir to turbūt pakanka. Juokingų situacijų apstu, žiūrisi lengvai. Ko dar reikia?

Išvada tokia: nors "Šrekas" jau išsisėmė, siužetas nebeturi kur daugiau suktis ir salė nebeplyšta iš juoko kaip per pirmas dvi "Šreko" dalis... Nueiti atsisveikinti su Šreku ir visais "Už jūrų marių" karalystės gyventojais - verta. Netgi, sako Vagiz, reikia. Juk net keturis kartus jie mums leido pabūti pasakoje...

Nostalgiškas Vagiz

2010 m. birželio 29 d., antradienis

"Nuobodžiavimas" pagal Vagiz

Kiekvieną suknistą kartą, kai ateina atostogos arba turiu laisvesnių savaitgalių, važiuoju pas motiną į Vilnių. Ir kiekvieną kartą važiuodamas, žinau, kas manęs laukia. Ir vistiek važiuoju. Nes motinos sentimentai padaro savo.

Štai, tik antra diena, o aš jau mirštu iš nuobodulio. Ką veikti? Garantuoju, kad daug kas yra savęs ir aplinkinių klausę šito klausimo. Kai tiesiog sėdi ir nežinai, kur save dėti. Motina darbe, brolis ištisai laksto lauke, seni klasiokai išvažinėję atostogauti, dieną miestas apmiręs, tvankumas tiesiog žudo. Bet turiu pastebėti, kad yra buvę ir daug žiauriau nei dabar. Pernykštės vasaros net nenoriu prisiminti... Tada jau ir stogas buvo spėjęs pavažiuoti nuo ištisinio spoksojimo į televizorių ir skaitymo. Grįžus į Dusetas buvo pilnos kelnės laimės, tačiau bendravimo ir kalbėjimo įgūdžiai buvo primiršti ir teko per naują integruotis į draugų ratą. Vagiz daugiau nebenori to patirti.

Štai keli sindromai, iš kurių galima spręsti, kad Vagiz nuobodžiauja:
  1. Televizorius ištisai įjungtas ir rodo vien Discovery kanalą (Vagiz ateina patikrinti kas kelias minutes, ar nepradėjo rodyti ko nors įdomaus).
  2. Vagiz daug rūko.
  3. Atsisėdęs prie kompiuterio Vagiz skaito cha.lt, games.lt arba įvairius forumus po kelis kartus (vėlgi, pažiūrėti, ar neatras ko nors įdomaus).
  4. Vagiz vaikšto iš kambario į kambarį, stengdamasis neužlipti ant tarpų tarp lentų.
  5. Vagiz daug galvoja apie sąmokslų teorijas ir kaip galima būtų greitai uždirbti daug pinigų.
  6. Vagiz ištisai tikrina telefoną, ar neatėjo kokia žinutė, kad ir reklaminė.
  7. Vagiz darinėja šaldytuvą ir spintutes, kiekvieną kartą tikėdamasis, kad gal atras kokių saldumynų.
  8. Supratęs, kad saldumynų tikrai nėra, Vagiz nueina iki parduotuvės jų nusipirkti.
  9. Grįžes namo Vagiz supranta, kad nenorėjo saldumynų, jam tik reikėjo kažkuo užsiimti.
  10. Vagiz krausto visas motinos knygas, tikėdamasis rasti kokią ne rusišką ir dar neskaitytą.
  11. Vagiz peržiūri iš naujo visus Youtube filmukus iš savo "Favorites" skilties.
  12. Vagiz klauso muzikos, kuri senai pabodus.
  13. Vagiz rašo į savo blogą apie nuobodumą.
Varau geriau į kiną kokį. Gal "A komanda" pažiūrėsiu. Arba "Šreką" ketvirtą.

Nuobodžiaujantis Vagiz

2010 m. birželio 28 d., pirmadienis

Nuodėmė

Ankstus rytas. Džosefas su Greta dar vartėsi lovoje. Vėsus oras besiskverbiantis pro langą neleido lįsti iš po kaldros. Mieliau jausti kūnų šilumą. Pirštų galiukus, be perspėjimo atsirandančius netikėčiausiose vietose. Vaikai palauks. Kava palauks. Darbas taip pat. Dabar jie tik vienas kito.

Sofija raudojo. Kaip kiekvieną rytą. Nesumerkusi akių per naktį ir kaupusi ašaras, ji jas išlieja prieš pat išeidama į kontorą. Tada mažesnė tikimybė, kad ji pasirodys silpna prieš kolegas. Nusišluosčiusi akis Sofija nubėgo į dušą praustis. Šaltas vanduo. Štai ko jai reikia, kad nuplautų Jo prisilietimus. Per sunku juos prisiminti, dabar, kai Jis liečia kitą.

Laura išgėrė kavą ir surūkė cigaretę. Pykina. Nubėgo išsivemti. Po vakar dar negera. Šiandien nedirbs. Kur jos kelnaitės? Kodėl po džinsais nieko nėra? Ir liemenėlė dingus... Daug įvykių Laura neprisimena. Ir nenori prisiminti. Eidama į virtuvę dar vienos cigaretės užmynė ant tuščio butelio. Senamiestį pervėrė siaubingas klyksmas...

Jonas formino dokumentus. Darbo šiandien kaip niekad daug. Arba tiksliau, kaip visada daug. Galva skauda. Skrandyje dar plaukioja vynas. "Su kuo tik vakar Laura nebuvo..." Pagalvojo jis, pildydamas registracijų blankus. "Įdomu, kaip jai sekasi..?" Po minutės Jonas išgirdo greitosios sireną.

Marija skubėjo į bažnyčią. Gatvės tuščios. Rodos, lemtis taip sutvarkė, kad ji nepavėluotų. Pravėrusi sunkias medines duris ji užuodė lengvą žvakių kvapą. Marius kaip tik jas gesino. Atsisukęs jis pamatė Mariją. "Nedera šitaip apsirengus rodytis Dievo namuose". Ji grėsmingai artinosi prie jo. Marius atsitiesęs ją stebėjo, kol pajautė lūpas prie savo ausies. "Nemalk šūdo."

Liucija klūpėjo atokiausiame suole. Senus sąnarius gėlė, bet ji klūpėjo ir tikėjo, jei tik prisimins tuos paskutinius maldos žodžius, skausmas praeis. Staiga bažnyčios tylą pervėrė garsi aimana. Liucija pakėlė galvą į lubas. "Dieve... Tavo namuose..."

Nusišnekantis Vagiz.

Didmiestis

Na štai Vagiz ir sostinėj. Iš kito kompiuterio blog'ą pildo. Į kitą gatvę pro langą žiūri. Net išsvajotąjį BigMac'ą gavau. Įsitikinau, kad brolis dar nesusijęs su mafija. Motina laiminga. Viskas gerai.

Eis gal Vagiz su senaisiais klasiokais susitikti. Po gatves pasitampyti. Naujienas aptarti. Nors po kiekvieno susitikimo sakau sau, kad daugiau gyvenime su jais niekur neisiu, beeeet... Štai ir vėl minčių turiu. Jei tik negrįžčiau kiekvieną kartą girtas... Gal ir nesibaidyčiau kitą kartą vėl pasimatyti.

Tikiuosi, šį kartą Vagiz grįš blaivas.

Važiavimas autobusu buvo nepakenčiamas. Vagiz permirko visas: Taip karšta. Taip tvanku. Kondicionierius neveikia. Žmonių pilna. Vagiz susierzino, kai kažkoks senukas speceliai turėjo prie jo atsisėsti. Vietų buvo ir daugiau. Kiti žmonės ir prie langų sedėjo, ne prie takelio, kaip Vagiz. Bet neeee. Senukas turėjo atknapsėti ir paprašyti būtent manęs, kad pasitraukčiau ir leisčiau jam atsisėsti. Jam pasisekė, kad Vagiz malonus seniems žmonėms. Nors senatvės kvapelio ir Vagiz bijo. Visą kelionę ji dirgino jam nosį.

Vagiz kadangi "programuotojas", tai instaliavo mažą raudoną etiketę, kuri išlenda blog'o kairiajame šone ir rodo, kiek žmonių skaito Vagiez sapaliones.

Gaila, kad tik pats Vagiz ir skaito.

Nuliūdęs Vagiz.

2010 m. birželio 27 d., sekmadienis

Išvyka

Atsikėlė šiandien Vagiz (gana anksti) ir sako tėvui: "Važiuoju į Vilnių". Taip ir yra. Susidedu daiktus, eidamas į stotį užsiperku "Lay's" traškučių ir "Sprite" ir išvažiuoju.

Yra tam keleta priežasčių:

  1. Nenoriu su motina pyktis, nes ankščiau žadėjau, kad atvažiuosiu
  2. Jei šiandien nenuvažiuosiu, tada vėliau atvažiuoti galėsiu tik... Labai negreitai
  3. Motinos gimtadienis liepos 1-ąją (ketvirtadienį), reikia pasveikinti
  4. Reik pažiūrėti ar brolis dar neužsirovė ant kokios mafijos (jam 10 metų)
  5. Šiandien dar supratau, kad noriu didelio, riebaus BigMac'o iš McDonald's

Dar vakar galvojau, kad išsisuksiu kaip niekšas ir nevažiuosiu. Bet Dovilė išgirdo, kad Vagiz planuoja slaptai nepildyti savo pažadų, ir pamokė jį. Paaiškino, kad reikia vis dėlto nuvažiuoti pas motiną, bent sąntykius palaikyti, nes kitaip bus visai blogai. Ir suprato Vagiz, kad kvailioja. Kad Dovilė teisi: negalima juk taip, meluot ir panašiai. Myli Vagiz savo mažutę. Ką gi jis be jos darytų? Eitų Vagiez keliu turbūt... Tuo... Nelabai tiesiu ir šviesiu...

Beje, ketvirtadienį tėvas važiuoja į Vilnių, ir pasveikinęs mamą galėsiu prisitrinti prie jo, kai jis važiuos atgal į Dusetas.

Ir spėkit, kur varo Vagiz penktadienį, liepos 2-ąją?

Į elektroninės muzikos festivalį "Tundra 2010"!!! Kuris vyks Avilio ežero pusiasalyje, Zarasų rajone. Man juk čia prie pat. Tačiau žmonės suvažiuos iš visos Lietuvos ir ne tik. Pirmą kartą į šitą renginį važiuos Vagiz, todėl susijaudinęs visas kaip maža mergaitė. Užteko iš kitų prisiklausyti, kaip ten "faina" ir "gera" ir "nerealu" ir net "zajabys". Vagiz patikėjo.

Daug sako vien tai, kad tai elektroninės muzikos festivalis. O mane vasarą "paleidžia" ant elektroninės muzikos. Vasara neatsiejama nuo elektro ir elektro neatsiejama nuo vasaros. Paprasta kaip 2x2. Vagiz taip mano. Nors ir nesiseka jam matematika.

Festas vyks keturias... Ištisas KETURIAS paras. Vien muzika. Nuostabi muzika. Vien gamta. Draugai. Atsipalaidavimas ir apie nieką negalvojimas. Vagiz mano, kad nuostabiau negali būti. Visa vasara būtų sugadinta, jei nepabūtų Vagiz "Tundroje".

Oj...

Reiktų jau ir bilietus nusipirkti. O jei išpirktų juos? Ir liktų Vagiz su draugais ant ledo. Vasarą ant ledo! Žiauru būtų.

Varau ruoštis. Reikia gi "trauzų" įsimesti.

Štai čia galit pasiskaityti apie "Tundrą". Vien į jų tinklapį užėjus šiurpuliukai per kūną perbėga.

Laukiantis nesulaukiantis Vagiz.

Neįdomi vasara

Ruošiamo maisto kvapas. Amžinai įjungtas televizorius. Tėvas ant sofos. Viskas kaip buvę - grįžau namo. Chm... Toks jausmas, kad iš kelionės ilgos. Ne, Vagiz lauke porai valandų buvo.

O tas laukas man tuoj taps tokia rakštis subinėj, kad nebenorėsiu jo matyti visą likusią vasarą. O ką ten veikt? Ištisai būna:

Dragas: Varom laukan.
Vagiz: O ką ten?
Draugas: Nieko. O ką namie?
Vagiz: Nu geeeerai.

Ir jau geriau namie nieko nei lauke nieko. Užknisa. Ir dar labiau užknisa, kad rytoj vėl eisiu to pačio nieko. Diena iš dienos. O ką daryt? Po to sako, kad niekur neini, nuobodus. Sugalvotų ką įdomaus veikt - eičiau nesiskųsdamas. O dabar.

Maršrutas: Užtiltė - pylimas - banga. Ir sėdi ant suoliuko. Žiūri: vaikai maudosi, klykauja, bobos gražios ir negražios deginas, jų seniai nervinasi, kad turi čia būti, žvelgia kažkur į tolį. Ir Vagiz su draugu Jova sėdi. Po valandos sėdi. Dar po vienos sėdi. Kol kuris nors sugalvoja eiti namo.

Kai būni namie, norisi kuo greičiau dingti į lauką. Kai pabūni lauke - vėl traukia į namus. Tai kur yra vieta, kad ji neužknistų po vienos ar poros valandų? Vagiz mano, kad tokia vieta neegzistuoja. Bent jau dabar.

Pačiupau dešrelę su duona. Vagiz valgys. Nervus ramins.

Susinervinęs Vagiz

Blog'ai, kuriuos Vagiz skaitė...

...ir labai nusivylė. Taigi, apsišniukštinėjau, apžiūrėjau žmonių blog'us iš Lietuvos: tai arba Vagiz nemoka žiūrėti, arba žmonės su blog'ais labai nuobodūs ir vienodi. Pirmiausia, ką pastebėjau, tai kad blogais naudojasi daugiausia merginos. Labai "meniškos", mokančios naudotis pagrindinėmis Photoshop'o priemonėmis ir visos su "dideliu" talentu kurti eiles. Arba kopijuoti jas iš interneto, taip "išreiškiant" savo "jausmus". Daug Vagiz rašo kabutėse, daug. Nes šaiposi. Nes jam juokinga, kaip merginos be jausmų bando juos parodyti publikuodamos savo internetiniuose dienoraščiuose pabodusias, besirimuojančias nesąmones. Tas pačias, kurias turbūt siuntinėja savo "gyvenimo meilėm", kurių turi mažiausiai po penkias. Vagiz žino, apie ką kalba. Todėl ir pyksta. Nes per daug vaidybos ir netikrumo visur. Visur visur.

Toliau eina blog'ai, kurie yra... tušti. Žinoma, neskaitant prikištų mados, meno, teatro ir retro nuotraukų. Bent kelis tokius blog'us radau. Čia Vagiz jau nepyksta. Tik šiaip. Stebisi. Tuose dienoraščiuose tuščia. Apleista. Ir nuotraukos net ne pačių blog'erių. Tai kam įdomu? Gal Vagiz durnas? Atsilikęs? Gali ir taip būti... Vagiz tyli...

Kodėl nerandu blog'ų, kurie paprasčiausiai įdomūs? Kažko išmoko, nustebina, prajuokina? Vagiz tikėjosi, kad blog'ai - tai ne tas pats, kas sušiktas one.lt.

Vagiz nusivylęs. Bet pavalgęs ledų. Todėl lengviau ant širdies.

Just Jack - Starz in their eyes

Vagiz, prašantis atleidimo

Rytas of a Vagiz

Labas rytas , labas rytas - iš kiaušinio padarytas. Nuo vaikystės dar šitą prisimenu. Niekada nesuprasdavau jo prasmės. Dabar po tuputį aiškėja: juk visi mes kažkada plaukiojom kažkieno kiaušiniuose, ir iš jų visi mes padaryti. Už šį atradimą dėkoju filmui "Hot tub time machine", apie kurį užsiminiau per blogo atidarymą. Ten vienas iš veikėjų užmetė tokią frazę, ir Vagiz kaipmat išmoko. Kaip ir visus keiksmažodžius vikystėje...

Taigi, norit paskaitinėti apie Vagiez rytą? Štai, šiandien bent jau toks: prasiblaiviau iš sapnų apie 10:30, gulėti užkniso 11:00, todėl iš karto ir atsikėliau, žinoma apsirengiau, nupėdinau iki vonios kambario, nuėjau į virtuvę... O ten manęs jau laukia karšta kava! Retai taip būna. Pasidariau sumuštinių, surijau, kavos dar nebaigiau, todėl pasiėmiau kartu su savimi prie kompiuterio. "Dantis valei?" OMG. Atsistojau, vėl į vonios kambarį, su neapykanta išsivaliau dantis, nusiprausiau, aptaškiau viską aplinkui vandeniu ir grįžau prie pc. Štai Vagiz ir čia. Rašo apie savo nuobodų rytą.

Beje, vakar vakare tarsi išgirdau, kad mirė A.Brazauskas. Vat ką tik aplankiau Alfa.lt ir sužinojau, kad tai tiesa. Visas pradinis puslapis galima sakyti yra "In memoriam". Ir tikrai. Gedžiu su visais. Vagiz irgi liūdi. Nors niekada nesidomėjo politika, bet jam visada atrodė, kad A.Brazauskas yra ne politikas, o žmogus, lietuvis visų pirma, kuris tik dirba tokį darbą. Jis buvo artimas su tauta. Mylėjo lietuvą. Ne kaip dauguma "perestukinų", dabar sėdinčių aukštuose postuose. Ilsėkis ramybėje, Algirdai.

Tylos minutė

Bet tai tikrai, kuo jau kuo nenorėčiau būti tai politiku. Ypač lietuvos. Visų pirma - tai darbas, kuris nuobodus kaip šaltas, lietingas rudenio vakaras namuose be eletros, visų antra - tavęs visi nekenčia. Na bet tikrai. Kiekvienos vakaro žinios prasideda naujienomis apie politinį lietuvos gyvenimą, ekonominę padėtį, svarbius nutarimus, įstatymus naujus... Ir? Ten niekada nepasako nei vieno gero žodžio. Vien viskas blogai, vien krizė, vien ubagai, vien plėšikai, pjaunantys vienas kitą, žodžiu - cirkas. Aš tai nenorėčiau būti viso to centre. O jei slėpsies ir vaidinsi, kad tu su niekuo nesusijęs, tai dar pamatys ir pakratys už pakarpos pačiupę, ale, "kodėl nieko nedarai? kodėl Lietuvos negelbėji?". Neeee, nenori Vagiz šitaip. O po žinių rodo kokią "Kakadu", kur su pigiais efektais ir garsais, padarytais "Windows movie maker", tave paverčia į dar didesnį klouną. Ir net pats turbūt užmiršti, kad seimūnas esi. Nebesinori tuo momentu turbūt ir "melejonų", ir žmonių pagarbos ir apskritai tokio darbo. Norisi tik bėgti, bėgti, bėgti... Galėtų taip ir padaryti visi jie. Gal nesmirdėtų tada seime vien senių bezdalais. Gal įneštų tada jaunimas savo šviežių, kvapnių idėjų...

Vagiz kažkada sakė, kad niekada nekalbės apie politiką. Tuoj į blogą kažkas ateis, pamatys kokia tema čia, pasakys savo draugam ir mirs Vagiez blogas dar net pilnai negimęs. Prižadu, nebekalbėsiu apie politiką. Nes beprasmiška. Nes ir taip pilna jos visur. Nes ir taip vemti verčia.

Kitos naujienos: Vagiez šuo, atrodantis kaip maža juoda žiurkė, ką tik sugraužė šlepetę. Kaulo jam, matyt, nebuvo gana.

Gaidys.

Orai: žiūrint pro langą atrodo, jog diena bus pasakiška, nors termometras rodo kitokius rodiklius... Visai ne geros dienos... Tai arba termometras sugedo, arba diena. Tiesa, vėjas man niekada nepatiko, bet dabar jis taip gražiai šukuoja medžių viršūnes, kad neįmanoma atsistebėti.

Su vėju atplaukia daina Little dragon - Twice. Gero klausymo... man... ir jums.

Vagiz, over and out

2010 m. birželio 26 d., šeštadienis

Pirmas pranešimas nuo Vagiz: kažkas čia keisto

Pirmą kartą valdau blogą. Gal tai didžiausias dalykas, kokį esu valdęs. Keistas jausmas. Anksčiau bandžiau kurti tinklapį. Ir jį valdyti. Bet išėjo šūdiniau nei šūdinai, dar iki šiol rankos smirda nuo tokios nesąmonės. Čia daug geriau. Vagiz patenkintas. Bet ir pasimetęs. Keista kažkaip. Visi čia eis. Skaitys. Kažko tikėsis. Kažko gero. Gal juokingo? Ar dienos aktualijų? Nežinau, kas čia bus, bet bus gerai. Man jau patinka. Tikiuos patiks ir jums. Vadinsiu jus "BlogFriend'ais". Mes puikiai sutarsim. Aš dėsiu čia viską, ką moku įdėti. Ir bus smagu, kol visi no-life'insim.

O pirmą blogo žinutę reikia aplaistyt ar dar ką? Gal tiesiog oficialiai atidaryti...? Vagiz taip ir padarys.

Skelbiu šį Vagiez blogą "Blog of a Vagiz" oficialiai atidarytą!

Šampano nėra, bet duosiu jums paklausyti dainos, nuo kurios Vagiz gaudo kaifą jau trečią dieną: Mika and RedOne - Kick ass (We are young)

Skambant šiai dainai ir emocijoms dėl Vagiez blogo trykštant į visas puses, Vagiz susiima ir suvokia, kad nori miegoti. Dabar 23h 25min.

Eisiu dar pažiūrėsiu filmą "Hot tub time machine": taip vakar patiko. Super filmas, patariu pažiūrėt.

Vagiz vagia naktį. Laboz.