Iki kitų metų, "Tundra"!

Ką tik peržengiau namų slenkstį. Vagiz grįžo iš "Tundros". Įspūdžiai taip gniaužia gerklę. Tik dabar atsisėdęs ir pagalvojęs, suvokiu, kad dar nenorėjau grįžti. Būdamas festivalyje su draugais nejaučiau kažko tokio ypatingo. "Magiško". Festas kaip festas. Bet patekęs į kasdienybę supratau, kaip vis dėlto ten buvo stebuklinga.

Ištisai dunksinti muzika, kuri girdisi kiekviename pusiasalio kampelyje. Niekur nuo jos negalima pasislėpti. Visur ji tave pasiekia ir verčia judėti. O kaip gi, kai tave supa keturios masyvios scenos...

Patys keisčiausi ir įdomiausi žmonės, visi susirinkę į vieną teritoriją. Dredai, auskarai, neįprasta apranga, tatuiruotės, svaigūs smilkalų kvapai, laisvė... Štai kas gyvena "Tundroje".

Kas dar svarbiau - draugai. Vagiz mano, kad be jų net ir toks festivalis nebūtų įdomus. Nuo palapinių statymo iki išardymo ir važiavimo namo - reikia draugų. Nėra geriau, kai paleidžia ant linksmumo, ir galima tada juoktis iš visko. Argi taip būtų įmanoma vienam..?

Antroji pusė... Be Dovilės net nebūčiau važiavęs. Ji tiesiog privalėjo ten būti su manimi, ir kaip gera, kad buvo. Jau pasiilgstu jos apsnūdusių akių ryte ir jos delno mano delne prieš užmiegant... šokant... ar tiesiog einant pirkti dar vieno kebabo... Nuliūs Vagiz, kai ryte tavęs neras šalia, mažute...

Laisvė. Laisvė. Ir dar daug kartų laisvė. Reikia net išmokti suprasti, koks laisvas tu esi "Tundroje". Kad gali bet kada atsistoti ir eiti kur nori. Daryti ką nori. Rūkyti, gerti, šokti, taškytis, miegoti, maudytis, degintis, valgyti kiek nori. Vagiz dabar mano, kad gal per vėlai tai suvokė...

Viskas. Nori Vagiz atgal! Nenoriu tos rutinos ir kasdienybės. Noriu "Tudros". Noriu šėlti, negalvoti, mėgautis, svajoti, skraidyti, dūkti, linksmintis, jausti..! Nėra to čia, kasdienybėje.. Ech.. Turės praeiti šiek tiek laiko, kol Vagiz apsiramins. Dabar tiesiog...

Nelabai gera grįžti namo...

Bet kvailas Vagiz, jei tik gedi praėjusio puikaus festivalio, o ne šypsosi prisiminęs, kaip ten nuostabu. Nepagarba. Juk aš ten vis dėlto buvau! Ir kitais metais būsiu, jei nepamaišys koks svarbus reikalas... Ir Dovilė bus... Ir draugai bus... Ir vėl bus nerealu!

Tik iki tol reikia vėl išmokti džiaugtis paprastais, kasdieniškais dalykais... :)

Dar neatsipeikėjęs ir gerai paskrudęs Vagiz